šaudyti

šaudyti
šáudyti, -o (šáudžia), -ė iter. šauti. 1. intr. SD1176, SD355, H, R, , Sut, N, K, M, LL240, Š, Rtr, , NdŽ, leisti kulkas iš šaunamojo ginklo: Vakar visą dieną jie šaudė J.Jabl. Šáudyti aukštyn, į orą NdŽ. Šáudomasis laukas NdŽ. Šaudomasis langas, skylė Šlč. Šáudyti iš lanko NdŽ. Strėlėmis šáudyti NdŽ. Sprogyklomis šaudyti, sprogyklas mesti, laidyti I. Apstojo šáudę – tyku, ramu Mrj. Prisakė muni šáudyt in viršų Krm. Kap šáudė – skylės yr [trobelėje] Ad. Čia šáudo, kulkos eina, lėktuvai lekia Skdv. Pradėjo ten šáudyti iš patrankų, veizam, ka karūmenė važiuo[ja] Pln. Pradėjo iš armotų par tą daiktą šáudyt Aps. Šuniukas orlaivio bijodavo: šáudžia – kojas palaižė ir miškan! Ps. Juk tie žmonės, į kuriuos aš šaudžiau ir kurie į mane šaudė, taip pat galvojo laukus sėti V.Bub. Glūps savovalninks šáudydams durnai kitiems supleškino namą K.Donel. Šaudykiamà, vaĩkeliai (d.) LD336(Kal). | prk.: Gavau slanktą ir šáudau kaip iš armotos (smarkiai čiaudžiu) Kp. Christus buvo už ženklą, arba cielių, kuriop visi šaudė DP50. ^ Žmogus šaudo – velnias kulkas gaudo SkrT. Žmogus šaudo – Dievas kulkas gaudo LTR(Mrp). Nešáudyk in Dievo langus (dirbk atidžiai, tiksliai) Vrn. Šáudyk į taikinį, o ne Dievui į langus Mrj. | refl. Š, Rtr, : Šáudytis kulkosvaidžiais . Visą savaitę šáudėsi su turkais NdŽ. Baisus buvo karas, šáudės ten, karūmenės didliai daug Pp. Trobą uždegė, tos padegamosios kaip šáudės Lpl. Pradėjo šáudyties, o švilpti, ūžti! Parsigandom, sulėkėm į kaminą Nv. O tyku, niekur nebesišáudo... Sb. Susitikusi abidvi šali pradėjo kyvoties, paskiaus mušties su kumstėmis ir brūkliais, pagalop pradėjo šaudyties M.Valanč. Pasdabok, ar gerai strielba šáudos (ar tinkama šaudyti) Pls.laidyti (ppr. su timpa): Vaikai šáudo iš ragatkių Pn. | refl.: Berniukai, pasidalinę į du frontus, šaudėsi iš gumelių, mėtėsi drėgna kempine V.Bub. 2. tr. žudyti šūviais: Priešai mūsų brolius šaudo – kaip mes galim tylėti, nuleidę rankas?! J.Jabl. Reikia vietoje šaudyti tuos, kurie, pasinaudoję suirute, plėšikauja sp. Šaudė visus, neiškadijo nei mažų, nei senų KlbVI105(Mlk). Atsirado tokių padėjėjų, kad anam padėjo šáudyti žmonis Sd. Tada nešáudė, ale da pikčiau – bizūnais [plakė] Eiš. Niemčiai gaudė ir šáudė GrvT132. Pradėj[o] jau šáudytie, tai jau truputį apmušė juos (vilkus), al vis tiek dar yra LKT402(Azr). An šitų ežerų antis šáudė Pb. [Būrai] sau karnų vyžas nusipint užsigeidžia ar ką šáudyt ir gardžiai pasikept prasimano K.Donel. Medžiotojai šáudė žvėris iš lankų NdŽ. Per du tris laukelius kurtelių vytas, o per šį ketvirtą strielčių šaudytas (apie zuikį) LTR(Br). Ėjo strielčius žalion girion šaudyti žvėrelių DvD423. ^ Žvirbliam šaudyti nestato kanuolių LTR. Vienu šūviu du zuikius šáudai Jnš.
šáudytinai adv.: Kitur kara piršlį, ten šáudytinai šáudė Gršl.
3. intr. Švnč spragsėti, pyškėti, pokšėti: Jeigu paimsi pūslelę (naktižiedę) už galo ir duosi (muši) – ana šáudo Dgp. Teip šáudo malkos – net žarijas iš pečiaus išmetė Pb. Malka eglinė, tai šáudo labai Lnt. Susitvenkusioje tyloje smagiai plepėjo puodai ant krosnies, šaudė pušinės malkos J.Avyž. Tvoros įšalusios pyškina, šaudo S.Nėr. Didelis šaltis buvo, kad net kiauliašūdžiai šaudė LTR(Pns). Prie daugelio staliukų skamba taurės, šaudo šampano buteliai J.Balt. Garsiai šaudė spyruoklė, pritraukdama duris J.Dov. Jeigu pečiuj malkos šaudo, atsilankis kas nors Vrn. Ugnė šáudo – da svečių bus Aln. | refl.: Ugnis šáudosi, spraga Ėr.pliauškinti, pyškinti: Putna į orą šaudė botagu T.Tilv. Lėkė zovada šaukdamas, šaudydamas su botagais . 4. intr. Azr, Eiš, Vlk, Pst trankytis, griausti, trenkti (apie perkūną): Girdi jis, kad perkūnas vis vienoj vietoj šaudo M.Katk. Labai šaudė perūnas – pie keturiskart daužė Grv. Kviečius šventinam – tai nuog perkūno, kad nešáudyt Rūd. Perūnas griaudžia ir šáudo Dv. Kap šaũs budinkan [perkūnas], tai dar ažudegs Šlčn. 5. tr. plaišinti: Šáudė tuos akmenus, skaldė Kdn. 6. intr., tr. mušti, pliekti: Šáudė šáudė su lendrine par kuprą Šv. Kožnam tėvuo vaikas – a tu leistumi su diržais šáudyti?! Gršl. Jis gerai Pranui šáudė per ausis Vlk. Šáudėm [karvę] iš votagų – smaigstės visur DūnŽ. Laikraštį susilanksto ir šáudo musias Vj. Milžionis geruoju prašė, kad atstotų, paskui kaip pradės šaudyti su lazda velniams – visi išlakiojo! BsPII29(Tl). 7. tr. laidyti į viršų iššaunant: Tę skamba dainos, šáudomos margos ugnys Pgg. 8. tr. mėtyti, svaidyti: Meška užšoko an kūgio, šieną sukė lopa i vilkus šaudė vis (ps.) Vlk. Ejo bernai pabaliais, šáudė mergas pagaliais (d.) Dv. Par ūlyčią šunim užpjudysiu, par laukelius akmenais šaudysiu LTR(Čb). 9. tr. Lp kaišioti į krosnį, kepti: Ana šáudė bakanus duonos po pečiaus J. Motutė darė iš tirštos tešlos didelius kepalus, dėjo ant ližės, prausė su vandeniu, o tėvelis nešiojo ir šaudė krosnin V.Krėv. Duoną šáudo lopeta Dr. 10. tr. , NdŽ kaišioti šaudyklę audžiant: Viena ranka šáudo [šaudyklę], kita muša [muštuvus] Lp. Šaudyklę iš vienos pusės, iš kitos šáudai [ausdama] Mrk. 11. intr. K, , smarkiai, greitai bėgioti, lakioti: Čiurliai visą laiką šáudo aukštai ore NdŽ. Kregždės su lengvais sparnais aukštai pasikėlė irgi bešūtydamos nei kulkos šáudė per orus K.Donel. Bitės, piktai zvimbdamos, kaip kulkos šaudė į avilius V.Myk-Put. Blezdingos šáudo pačiais pažemukais – būs lytaus Vvr. Pro daržo tvoros rikius šen bei ten šaudo viščiukai I.Simon. Ir šermuonelis, mažas žvėrelis, peleles gaudo, kaip kulka šaudo D103. Ten tetervinai bubeno, zuikiai šaudė aplinkui prš. Šįryt ka bešáudąs į Salantus! Kal. Ko šáudai pro duris? Šv. Įnirtusi motina šaudyte šaudė iš vieno kambario galo į kitą . Kas ten toksai po pievą šáudo? Up. Toks apykula, o, žiūrėk, šáudo (vaikštinėja) in kitas Ut. | refl.: Ko čia šáudais po visus kampus? Kpč.refl. mėtytis (apie skausmą): Skaudėjimas šáudos kap gyvas Dg. Šonus diegia, galvon spiegia, po visą kūną šaudos sopuliai Kb. 12. intr. prk. šiurkščiai, užgauliai sakyti, rėžti: Ta Jonienė šáudo motinai, oi! Krš. | refl.: Šáudos, šáudos (barasi), jau, sakau, susmuš Klt. Šáudais ir pati nežinai ko Drsk. Lėtas kaip lapelis, nemoka šáudyties (atsikirtinėti) Krš. 13. tr. Šts šnek. godžiai valgyti, ėsti, ryti: Bliūdą košės ana pasiėmė, ana tik šáudo į save End. Šuo tuo tarpu virenė[je] meisas šaudąs S.Dauk. ^ Šáudo kaip Balsys baravykus KlvrŽ. Šaudo kaip Balsienė grybus Plt. Šáudo kaip Gurskis guires Plt. 14. tr. NdŽ tverti kartimis (ppr. viena kartelių eile): Daržą kartimis šáudyti 1. 15. tr. durti, siūti (ppr. prie senų batų aulų naujas galvas): Šiaučius šáudo čebatus Ėr.
◊ [su] akimìs šáudyti (šáudytis) NdŽ
1. gundomai, viliojančiai žvilgčioti (žvalgytis): Vyras knisis po žemę, o jo ponia šaudys akimis į vaikius! Žem. Blikt, su akìkėms tik šáudo! Krš. Į mergas akim̃s šáudo, pačiõs reikalingas KlK6,55(Krš). Ka būčio bjauri, nešáudytų vaikiai į muni akimìs Vvr. Gi par sambarį jie tik šáudo akim̃ vienas kitą Jnš. Du ponaičiai akims šaudė, gražių mergų veidus gaudė Gmž. Jiedu tik akim̃ šáudosi, turbūt mylisi Dkš.
2. Grž įdėmiai žiūrinėti, žvilgčioti: Į kiekvieną tik ir šáudo akimis Kl. Valandą tylėjo, šaudydamas savo mažomis akimis po trobą LzP.
kalbomìs šáudyti apkalbėti: Kaip didi vėjai medžių šakas laužo, teip muni jauną sviets kalbomis šaudo D77.
várnas šáudyti KlK2,48 žiopsoti, dairytis: Gal nešdamas varnas šaudei, kad nusiteliuškavo A.Vien. Reikia ne várnas šáudyt, ė karavalataitį suktie LKKXIII138(Grv). Ko stovi kap žioplys ir šáudai várnas, bene pirmąroz kermošiuj?! Žž. Ar varnų šaudyt eisi į bažnyčią? KrvP(Srv).
zuikiùs šáudyti klūpoti ant vieno kelio: Begėdis, par visą sumą zuikius šaudo! Skd.
žõdžiais šáudyti (šáudytis) įžeidinėti, užgaulioti; ginčytis: Dar mat dręsi žodžiais prieš brolį šaudyti! Žem. Jisai kaip strypais žodžiais atgal motynai šaudė Žem. Užveizėta ana, net žõdžiais šáudo kaip strypais KlK9,78(Krš). Būtų gerai, ka žõdžiais [seno] nešáudytų Krš. Tik šaudo akysna visokiais žodžiais! Rod. Sena neslaugys, jauna nemylės, o bagotoji žodeliais šaudys LTR(Vkš). Kaip smarkus vėjas medžių šakas laužo, teip muni jauną sviets žodeliais šaudo LTR(Krtn). Šáudos žõdžiais par dieną, bijau ir nueiti Pj.
žvil̃gsniais šáudyti NdŽ įdėmiai žvilgčioti: Jaunas, visi žvil̃gsniais šáudo Rdn.
\ šaudyti; antšaudyti; apšaudyti; atšaudyti; įšaudyti; iššaudyti; nušaudyti; pašaudyti; paršaudyti; peršaudyti; prašaudyti; prišaudyti; sušaudyti; užšaudyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • šaudyti — šáudyti vksm. Ji̇̀ gerai̇̃ šáudė iš lañko …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • galimybė šaudyti minosvaidžiu per priedangos keterą — statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Galimybė šaudyti minosvaidžiu, kai priešais ugnies poziciją yra priedanga. Galimybė šaudyti minosvaidžiu per priedangos keterą skaičiuojama pagal lenteles parenkant ugnies poziciją. atitikmenys: angl.… …   Artilerijos terminų žodynas

  • komanda šaudyti — statusas T sritis Gynyba ryšiai: žiūrėk – įsakymas paleisti ugnį …   Artilerijos terminų žodynas

  • įšaudyti — 1. K, Rtr, NdŽ, KŽ iter. įšauti 1. 2. intr. NdŽ įsileisti šaudyti, įstengti ilgai šaudyti: Ir įšaudydavo gi vokiečiai, negailėdavo šovinių, ir dieną, ir naktį pliekdavo Š. | refl. Rtr, Ser: Įsišaudžiusių sukilėlių ugnis buvo pragaištinga rš. 3.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pašaudyti — 1. intr. Rtr, KŽ kiek šaudyti: Einame pašaudyti į taikinį DŽ1. Eikim į paupę pašaudyt – katras geriau pataikysim Ėr. | prk.: Ji ieškojo progos pašaudyti į jo tuščią savimylą NdŽ. | refl. Ser, NdŽ, Lž: Pasišaudė atsitraukdamas prūsas ir nuė[jo] į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prašaudyti — 1. intr. NdŽ šaudyti pro šalį. 2. tr. NdŽ šaudyti per ką. 3. tr. šaudant išbandyti: Naują šautuvą prašaudyti Ser. 4. tr. prk. prakiurinti: Kelnių užpakalys prašaudytas Rm. 5. in …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atomic artillery — atominė artilerija statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Specialieji pabūklai tiktai branduoliniais šaudmenimis šaudyti. Pirmuoju tokiu pabūklu buvo JAV 280 mm patranka (1951 m.), kurios masė 42 600 kg. XX a. 6 dešimtmetyje atominę artileriją kūrė… …   Artilerijos terminų žodynas

  • atominė artilerija — statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Specialieji pabūklai tiktai branduoliniais šaudmenimis šaudyti. Pirmuoju tokiu pabūklu buvo JAV 280 mm patranka (1951 m.), kurios masė 42 600 kg. XX a. 6 dešimtmetyje atominę artileriją kūrė ir SSRS (bandomieji …   Artilerijos terminų žodynas

  • nuclear artillery — atominė artilerija statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Specialieji pabūklai tiktai branduoliniais šaudmenimis šaudyti. Pirmuoju tokiu pabūklu buvo JAV 280 mm patranka (1951 m.), kurios masė 42 600 kg. XX a. 6 dešimtmetyje atominę artileriją kūrė… …   Artilerijos terminų žodynas

  • атомная артиллерия — atominė artilerija statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Specialieji pabūklai tiktai branduoliniais šaudmenimis šaudyti. Pirmuoju tokiu pabūklu buvo JAV 280 mm patranka (1951 m.), kurios masė 42 600 kg. XX a. 6 dešimtmetyje atominę artileriją kūrė… …   Artilerijos terminų žodynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”